rūgštus

rūgštùs, -ì (rūgščià) adj. (3); SD30,126, KlG51, R, Sut, [K], M 1. kuris turi savyje rūgšties: Rūgšti vynuogė MŽ260. Miškinukai obuoliukai mažučiukai, bet rūgštūs LTR(Srd). Gražus, raudonas obuolėlis, ale labai rūgštus JD704. Ieva pradeda žydėt pirmiausia; tokios uogos esti rū́gščios LKT221(Žm). Rūgštus kaip šermukšnių uogos LTR(Srd). Betaig iš obelės rūgščios PK186. Šita rūgštis rūgštì kai ugnis Mrj. Ta rūgščià obūlynė netiko Krš. Išvirkit rūgščios buizos Rdm. Nevyko padirbti, rūgščià varškė Šauk. Šįryt da jam par nerū́gštūs barščiai buvo Vdžg. Prie rūgščiõs sriubos duoda dažnai bulvių KŽ. Barščiai rūgštūs, gali visą giminę sutraukt Mrj. Negardus tavo sviestas, rūgštus Ėr. Nebė iš viso rūgščiõs druskelės (citrinos rūgšties), užsimušk negausi Mžš. Rūgštutė̃lis M, BŽ200.

rūgštù n.: Nebenoria valgyt, iš tolo nusipurto, rūgštù Skp. Rūgštù, gali devynias gimines sutraukt Dkš. Liepė valgyt apypienio, spalgenų, vienu žodžiu, kas rūgščiaũ Mžš. rūgščiaĩ adv. N: Liepė [valgyt] ko rūgščiau: kopūstus rūgščius, uogas spalgenas Rk. Sako, jeigu valgo žmogus rūgščiai, tai būna dužas (stiprus) Pls.

2. įgijęs aštrų skonį nuo rūgimo: Rūgštus pienas Q122, N. Rūgštus alus N. Virsim bulbas su rūgštum̃ pienu LKT316(Stlm). Rūgščios duonos tik par vargą, aš jos nepasilgstu, kad man būt prėskos Skp. Kada anys (agurkai) rūgštèsniai bus? Ob. Rūgšti gira vakar raugta VoK134 (Mrj). Maloniai rūgštus grietinės skonis rodo, kad pienas surūgęs, veikiant gryniems pieno rūgšties mikroorganizmams rš. Dar išrūgom rūgščiõm išmazgok, pieno rūgštaũs pavalgyk (gyvatei įkirtus) Dgč. ^ Pikta marti – duona rūgšti LTR(Šd). Aukštan medin rūgšti gira (obuolys) Lš.

rūgščiaĩ adv. Mrj, Prn, rū́gščiai: Rū́gščiai [alus] surūgsta, į burną negal paimti Krš. Kambaryje buvo rūgščiaĩ drėgnas, sunkus kvapas rš. rūgštỹn adv.: Alus senyn – rūgštỹn Sb. ║ rūgštù n. apie sunkų pridususios patalpos orą, kvapą: Inėjus jų gryčion, labai rūgštù Ds. Rūgštù kai par vištas papečy Ds.

3. R52, MŽ70, N prk. nepatenkintas, suniuręs, piktas: Anas šiandiej rūgštùs Pb. Tas žmogus tai rūgštùs ir rūgštùs Smn. Namo parėjęs, vis mane barė, vis rūgščiaisiais žodeliais FM. Mano veido išraiška tapo rūgšti sp. Nutaisė rūgščią miną Jnš.

rūgščiaĩ adv. N: Rūgščiai, be juoko, nešūtydamas R127. Rūgščiai žiūriu R127, MŽ166. Nepažiūrėjo and jų rūgščiai Ch1Sam3,13. Et, tegul jį ir paraliai! – rūgščiai sukeikė senasis V.Piet. Atsiminė net savo balsą ir kaip mokytoja kelis kartus rūgščiai susiraukė P.Cvir. ║ rūgštù n. apie sunkią būklę: Ir vokiečiui dabar rūgštu Ėr. Rūgštu bus, bet mums pirmiesiems V.Krėv. Vienai mergai, o tiek darbo, tai jau rūgštù Gs. | Tam galvoje rūgštu, kas tai prasimanė V.Krėv.

4. chem., agr. susijęs su rūgštimis: Rūgšti reakcija paaiškinama druskos ir vandens sąveika rš. Rūgštūs dirvožemiai susidaro, kai, vykstant jaurėjimo procesui, kalcio junginiai išplaunami į gilesnius sluoksnius, o kalcio vietą užima vandenilis rš. Kalkinimo tikslas – neutralizuoti rūgščią dirvožemio reakciją rš.

◊ rūgščių̃ kruõpų dúoti spirti: Neik arti prie kumelės – duõs rūgščių̃ kruõpų Rdm.

rūgštù rūrojè (šikìnėje Ds, uodegojè) vlg.

1. baugu: Visi tyli, ba visiem rūrõj rūgštù Užp. Turbūt rūgštu uodegoj buvo, kai įsilaužė vagys? Srv.

2. Vžns sunku: Šitam pavasary su ėdesiais visiems bus rūroj rūgštu Pnd. Kai tokį pradalgį išvarai, rūrõj rūgštù pasdaro Dbk. Jau net šikìnėj rūgštù buvo, kai inlėkę muštravojo Skdt.